- vėploti
- vė́ploti, -oja, -ojo J.Jabl(Tvr), LVIV559, vėplóti, -ója, -ójo žr. vėplioti: 1. N ^ Ieškodamas surasi, vėplodamas pamesi KrvP(Drsk). 2. Tvr Kur teip vė́ploji? Sb. Kur tu pėsčias vėplósi tep toli? Lp. Žmogus sustodavo, pasikasydavo nugarą ir vėl toliau vėplodavo rš. 3. Vienas pro kitą kalba ir vis tą patį vė́ploja vė́ploja Šmk. Girtas, tai ir vėplója nesąmones Smn. Nežinau, kas čia vėplója, kad tu gi tekant Trgn. ║ intr. prastai šnekėti: Šiaip taip lenkiškai vėploja rš. ║ intr. garsiai kalbėti, rėkauti: Ko tu čia vėplóji kap padūkęs, ar nenutilsi! Pns. 4. tr. imti lūpomis: Paskūryk namie, ką te bevė́plosi [kelyje] Pl. \ vėploti; atvėploti; išvėploti; nuvėploti; pavėploti; parvėploti
Dictionary of the Lithuanian Language.